BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

reik tik isdryst…

vakar diena. vasario 14. jis ir ji. maciau. sirdis duzo, viltys isnyko, asaros degino veida. tokios valentino dienos nesu turejus, kad tektu valdyti asaras, kad tektu apsimetineti, kad man nerupi. jis atrode laimingas,del to labiausiai plysta sirdis, jis laimingas su kita, o as lieku  viena. noriu isrekti jam kaip jis man patinka..noriu atgaivinti ka praradom, bet bijau jo reakcijos, bijau jo salto, smerkiancio zvilgsio. vienuolika raidziu, trys zodziai, viena reiksme, reik tik isdryst…jis nesugebejo, o as privalau. nenoriu visko palikti taip kaip dabar, noriu grizti i praeitus metus..pasiilgau jo..vienuolika raidziu, trys zodziai, viena reiksme, reik tik isdryst…


 


 


 


Rodyk draugams

believe me

Why does my heart cry?


 


 


Feelings I can't fight


 


 


 



You're free to leave me, but just don't deceive me


 


 


 



And please believe me when I say I love you..


 


 


Rodyk draugams

neardysiu

Ir vel as pasidaviau naivumuj ir patikejau, kad viskas pagaliau bus gerai. bet ir vel pasisuku viskas kitaip.  Nesusitikom mes ta diena nei 3h nei po 3 desimt nei veliau. tas penktadienis….lemtingas buvo. ir as nesugebejau nieko padaryti. dabar aisku, kad jis niekad nebus su manimi, jis issirinko kita, o as..liga uzpuole mane netiketai…kol as pasveiksiu jie jau bus kartu..neardysiu ju graziu jausmu uzkasiu savuosius..gal prazys roze..kaip tik valentino diena greit…Jo roze tebestovi nuo praitu metu mylimiausioj vietoj…vienintelis materialus dalykas kuri gavau is jo. ir greit jis neteks prasmes…kuria igavo praeitais metais…turbut nesvarbu ka as galvoju dabar..jo mintys jau kitos, jausmai nauji…jis pradeda viska is naujo su kita…


 


 


Rodyk draugams

3h

as tai padarysiu. del saves. viska jam pasakysiu. gal i akis nepaziuresiu, gal atsako nesulauksiu, bet viska pasakysiu. siandien. 3h. viskas issispres. noriu. vel to apkabinimo. tiesos. svelnumo. jei ne, paliksiu tai ramybeja, jei jo jausmai zuvo as savus ireminsiu, kad prisiminciau, kad nepamirsciau koksai buvo mano gyvenimas su juo. bet tikekimes geriausio. tikekimes supras. si kart geriau butu tyla, o ne saltas NE…noriu tos svelnios tylos, to mazo bucinio, tos ironiskos sypsenos. tas svelnus jausmas…ilgesys..pasiilgau.


 


Rodyk draugams

paskesiu

ar galejo but kitaip?


palikai mane tu viena,


vienui viena audroje..


ilgai laukus nesulaukiau.


ir tiesos neisgirdai.


bet dabar jau per velu,


nes eini kitu keliu.


priejau as liepo gala


bet tau tai neberupi.


as kalta del tu klaidu


del palaidotu jausmu.


ta kancia tokia sunki,


gal isejus bus geriau.


gal bedugneja tamsioj


as ramybe vel atrasiu.


gal be manes


tau gyvenime geriau.


tavo meile man buvo kaip sapnas.


jame ir paskesiu su meile sirdi.


su asarom akyse.


su sypsena lupose.


su prisiminimais apie tave.


 


 


Rodyk draugams

viskas





….Viskas prasideda taip,kaip dera prasidėti.

Viskas baigiasi taip, kaip ir turi pasibaigti…..





Prisimenu dienas, kai tave aš pažinau.

Kai pirmąkart nedrąsiai apkabinau.

Juokeisi nuoširdžiai kaip vaikas,

Nepastebėjau kaip prabėgo mūsų laikas.



Tavo artumas, alsavimas ir bučiniai,

Lyg gyvatė širdin kando taip giliai.

Už ką? Savęs aš klausiu, o atsakymo neatrandu.

Bet ar kentėdama vis lauksiu? ir nežinau ar lauksi tu.



Kodėl tada užteko tik akių kontakto,

O dabar neberandu išeiti rakto.

Žinau save apgaudinėju,kad viskas bus gerai.

Nesitikėjau, kad taip greitai mane paliksi amžinai.



Jau nebeliko tų meilės valandų,

Kurias sukūrėme ir aš ir tu..

Pastatei beribę sieną,

Palikdamas mane vieną..



Gal tos „meilės” net nebuvo,

Nes tavo širdyje ji greit pražuvo.

Tiesiog tyliu ir nieko nesakau,

O ka gi, pasakyčiau Tau?



Vistiek manęs tu neišgirstum,

O jei išgirdęs, nuėjęs nusijuoktum.

Juokis, brangusis jei tau taip geriau,

Juk juokas nudažo gyvenimą spalvingiau.



Tik koki vaidmenį tavo gyvenime aš gyvenu,

„Buvus” jau pravardę turiu.

Būsiu Tau kaip žolė nudžiūvus,

Būsiu išėjus, ir būsiu buvus.



Jau nieko nereikia ir gal nereikės daugiau,

Tik tave užmiršt bandau,

Neišrausiu ilgesio su visom šaknim,

Kas kart pas mane brauniesi naktim..



Y mano sapnus ir neleidi is sapno pabust,

Kam dar reikia viską iš naujo pajust.

Jei užtenka to ką turiu,

Prisiminimai – neištrinsiu jų.



O jei galėčiau pratrinčiau trintuku,

Tas dienas ašarotų akių.

Liūdesio akimirkas pilnas,

Kai labiausiai man trūko tavęs..



Nesuprantu, kam visa tai rašau,

Gal būt tik sau, kad būtų ramiau.

Bet ar ramumas užpildys tuštumą širdį,

Ką gali padaryti tik kiti…



Kitų ir gėda ir bijau prašyti,

Kad paskui netektų atsiprašyti.

Už viską ką ne taip aš padariau,

Bet juk stengiausi būti gera tau..



Gal būt nesuprasta likau,

Bet ačiū Tau..

Už džiaugsmo valandas tikras,

Už tavo švelnias rankas..



Galbūt kažkam, tavęs reikia daugiau nei man…

Galbūt kažkas, tavęs ilgisi labiau nei aš…

Galbūt kažkas, tau gali duoti laimės kupinas dienas..

Geresnes nei aš..



Galbūt ir taip laimingas esi,

Galbūt tik tu vienas taip gali..

Palikti viską praeitį,

Ir niekada neatsigręžti į jį…



Galbūt likimas taip norėjo,

Kad leido mums susipažint,

Galbūt likimas pažadėjo,

Gyvent, mylėt ar mirt.



Bet meilė, galingesnė už mirtį gyvena,

Juk kiekvienoj krūtinėj ji rusena..

Vieniems vienokia,

Kitiems kitokia..



Ji gali būti apmaudi vagystė,

Nuoširdumas..

Apgavystė..

Meilės muzika..Gaida..

Net gražiausia dovana..



..ech..Pinasi galvoje sumautos mintys,

Sudaužytos liko visos viltys.

Skaudžiausiai širdy sudužo kažkas,

Bet aš nuoširdi surinksiu šukes.



Aš tik noriu, kad mylėtum,kaip reikia mylėti..

Kad tikėtum, kaip moki tikėti..

Kad suprastum, kaip galima suprasti..

Kad pažintum, kaip tik įmanoma pažinti..

Kad gyventum, taip jog sakytum „man velniškai gera gyventi..”

Ir niekada neleistum, bendram meilės laužui užgesti..

..būk laimingas..

..Jei kartą išėjai, tai išeik..

..Jei kartą palikai, tai palik..







 


 


 


Rodyk draugams

(be temos)

Mamo mylimasis,
aš nedrįstu tavęs prašyti mane mylėti. Aš negaliu kalbėti šalia tavęs: man užgniaužią
kvapą, virpa lūpos, tyliai, bet greitu ritmu daužosi širdis. Tačiau kiek daug aš tau noriu
pasakyti… Noriu tau papasakoti, kaip man į plaukus įsivėlė ugninis klevo lapas, kaip vaiskiu
rudens dangumi skrido paukščiai, nešdamo mano mintis toli toli, kaip aš tave myliu… Kaip
švelniai ir tyliai aš tave moku mylėti. Mano meilė drovi, truputį vaikiška, saldi… Ji
niekada nesibraus į tavo gyvenimą, ji moka laukti, moka tyliai kalbėti meilės žodžius. Ne,
ji kalba ne lūpomis, ji kalba akimis! Pažvelk į mano akis. Prašau… Jos taip nerimastingai
kalbasi su tavosiomis, bet, deja, tu nesupranti jų kalbos.
Aš moku tavęs klausytis, visada klausausi: tu kalbi su tokiu užsidegimu, vidiniu pasitikėjimu
ir ramybe. Man taip gera tavęs klausytis… Tavo sodrus, tačiau švelnus balsas mane ramina, aš
pasijuntu tokia saugi… Aš bijau pabusti iš šio svajonėmis ir viltimis apipinto pasaulio…
Paimk mane už rankos. Užmerk akis, sapnuok.Tu būsi Diena, o aš - tavo draugė Naktis…
Aš visada geriu arbatą, o tu negali gyventi be kavos. Jos sodrus kvapas man primena tave…
Tokie jau mes. Skirtingi. Tu visada tyli, aš visada kalbu, tu ramus, rimtas, aš - nenuorama,
impulsyvi. Kartu mes esame viena, bet mes atskirai…
Kartais noriu tavęs nemylėti, neskaudinti savęs. Tačiau nepajėgiu tavęs ištremti is savo
širdies ir minčių. Tu mane valdai, aš tavo. Galbūt laikas lyg bekraštė jūra išplaus tave
lyg smėlį, smiltelę po smiltelės iš mano sielos…
O kol kas… Šalia. Visada šalia ir amžinai toli… Aš švelniai apglėbiu tave savo
svajonėm, bučiuoju mintimis… Jūra tyliai kartoja mano meilės įžadus tau… Bet tu niekada
nesužinosi, niekada neišgirsi… Tu dar tik mokaisi klausytis širdimi… Neskubėk. Aš taves
palauksiu…

 

Rodyk draugams

galbut kitam mieste.

kas ryta tos pacios mintys. kas nakti tie patys sapnai. dabar jau liudna kai sniegas krinta kai lietus lyja, nes tada mes budavom lauke…tylus snaiges kritimas…salti lietaus lasai…kas antras zingsnis sitam mieste man primena tave. todel noriu isvaziuoti. nebegaliu pakesti minties, kad mes svetimi. isvaziuoti kitur yra reali galimybe, bet ar isdrysiu…taip toli nuo namu, nuo kitu draugu…taciau galbut pakankamai toli nuo jo, kad ji pamirsciau. Waterfortdas…galbut tam mieste …as gyvensiu…galbut tam mieste surasiu kita gyvenima , galbut kita pradzia, bet jis…jis visada bus tas kuri pazinojau ilgai ilgai ir kuriam minyse kaskart susitikus sau kartojau…pora zodziu kuriu nei as, nei tu neisdrysom istarti garsiai, kad trumpam nuzudytumem tyla. bet as dar pabusiu sitam mieste kur mintys tik apie tave…


 


 


Rodyk draugams

pakeicia.

kiek daug gali pora sakiniu. 5 sekundes ir nieko nebeturi. taip staiga prasidejo ir dar netikeciau pasibaige. neitiketina kiek kartu tau sakiau, kad susitaikytum, o dabar pati nebevaldau savo jausmu. tiek daug prarasta. Per daug eilerasciu ir tekstu perskaityta, tiek daug pasakojimu isgirsta, daug vienas apie kita nezinojom ir nezinom, galbut nebesuzinosim. Daug svajota, sakyta. Bet perdaug neuzbaigtu sakiniu ir neisakytu minciu. Per mazai meiles. nors..ka as cia sneku. Esu maza mergyte svajojanti apie kazka…bet. nesugrazinsi tu jausmu ar prabegusiu dienu. Tu dabar laimingas , man tures uztekti to. Nesuzinosi tu situ minciu, tikiuosiu, viliuosi. Noriu, kad liktum laimingas. Par trumpa laika tapom svetimi, tik svajose regiu tave, besisypsanti, kaip tada, kai susipazinom ir mane laikei Durnele. Niekada nebuvome kartu, turbut nebusime, per velu. esmine klaida padariau, atgal visko grazinti nesugebejau, neistengiau..sha. 5 sekundes. svetimi. neuzbaigti sakiniai. atsirade jausmai. tyla. tu pradejai viska is naujo, o man cia pabaiga.

Rodyk draugams